Motyvavimas tobulėti, mokytis. Geimifikacija

Kokiai ateičiai ruoštis. Ir kaip?

Net ir šiuolaikinėje infomacinėje ekonomikoje ne kiekvienas suaugusysis supranta, ką jau kalbėt taiko, mokymosi visą gyvenimą konceptą. O kaip tada tam paruošt savo vaikus? Juk gyvename labai sparčios kaitos amžiuje ir ta kaita ne lėtėja, o tik greitėja. Kartą mano mama (1949 gimimo) pasakė – "mano vaikystėje, jei pro kaimą pravažiavo automobilis, tai buvo metų įvykis". Dabar mano gyvenime (1971 gimimo) atsirado video magnetofonai, video kameros, kompiuteriai, internetas, peidžeriai, mobilieji, išmanieji, atrastas Higso buzonas, genų žirklės, elektromobiliai, daugkartiniai raketų nešėjai, dirbtinis intelektas … o kiek dar praleidau, ir kiek dar nežinau. Tiesą sakant net baisu pagalvoti, kaip viskas keisis man 12mečio vaiko gyvenime. Gal vis tik labiau pavydu nei baisu 🙂 Bet kaip paruošti vaiką tokiam dinaminiam gyvenimui ? Kaip skiepyti mokymosi visą gyvenimą idėją, kada jam jau dabar nuo mokyklos "bloga"?

Skatiname tobulėti – Žinių sekmadienis

Mes savo šeimoje su vyresniaisiais vaikais padarėm taip. Vieną vakarą pasiruošę aptarėm tai, kaip ir iš ko gyvena mūsų šeima. Kaip tėvai dirba stengiasi kiekvieną dieną. Kaip mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo to, ką tėvai moka, žino, geba. Kadangi vaikų gerbūvis tiesiogiai nuo to priklauso, todėl mes tėvai kas savaitę prieš vaikus atsiskaitysime ką nuveikėme šią kryptimi. Na vaikai irgi už kompaniją pasidalins tuo ką per savaitė išmoko, sužinojo to, kas nepriklauso mokyklos programai. Taip mūsų šeimoje atsirado "žinių sekmadienis", kada pradedant vyriausiu ir baigiant jauniausiu pasipasakoja ką išmoko, sužinojo tokio, kas nėra tiesiogiai susiję su mokslu as darbu. Žinoma ne visiems, bet žinau yra tokių, kils klausimas – "o kodėl sekmadienis, ne pvz šeštadienis?" O todėl, kad šeštadienis jau buvo užimtas.

Šypsena – geriausia terapija

Vieną šeštadienio rytą, po sunkios darbų savaitės, mus su žmona pažadino vaikų rietenos. Abu buvom pasipiktinę ir… vos nepadarėm to paties dėl ko ir piktinomės – prisijungėm prie rietenų. Akivaizdu mums reikėjo ne užtildyti vaikus čia ir dabar, o rast ilgalaikį, tvarų sprendimą. Taip mūsų šeimoje atsirado šypsenos šeštadienis. Jo taisyklė labai paprasta – kiekvienas turi teisę ignoruoti tai, kas jam sakoma be šypsenos veide. Niekas nedraudžia rėk, pykt, bet… kokia tame prasmė, jei tavęs tiesiog "oficialiai negirdi"? Žinoma tai vinodai galiojo tiek tėvams, tiek vaikams. Taip, taip, taip, vaikaI irgi galėjo ignoruot mūsų žodžius jei jie tą dieną buvo tariami be šypsenos veike. Bet užtat kokia šeštadieninė idilija įsivyravo.