Analizė apie vaikiškas manipuliacijas, tėvų nuomonių skirtumus ir kaip vaiko gebėjimas pergudrauti tėvus lavina jo planavimo įgūdžius.
Vaikai ir pinigai – sisteminis požiūris.
Finansinių įgūdžių stokos pasekmės
Visi tėvai anksčiau ar vėliau susiduria su būtinybe duoti vaikui pinigų kažkokiems savo poreikiams patenkinti. Ir jeigu tuo metu vaikas neturi suformuotų tinkamų įgūdžių jo elgesys su pinigais gali būti labai neprognozuojamas. Vienas mano geras pažįstamas kartą man taip pagrindė savo auklėjimo medus - aš neduodu savo vaikui pinigų (12 metų sūnus), nes jis nemoka su jais elgtis atsakingai. Kartą nuvežęs jį stovyklą palikau pinigų bilietui namo. Paskutinę stovyklos dieną jis skambina man visas apsiverkęs: “tėti atvažiuok manęs paimti, aš vienas stotelėje be bilieto ir pinigų”. Pasirodo pinigus vaikas išleido saldumynams. Man pasidomėjus, ar jo vaikas gaudavo anksčiau pinigų savo poreikiams mano draugas atsakė, kad negaudavo, ir dar matyt ilgai negaus. Tapo liūdna ir dėl draugo ir dėl jo vaiko. Mano bendraamžio sūnaus nuosavos piniginės lėšos tuo metu viršijo 1000 litų. Supratau, kad idėjos kaip padidinti vaikų finansinį savarankiškumą kartu taupant šeimos biudžetą gali būti labai naudingos ir kitoms šeimoms.
Pažintis su pinigais
Tačiau finansinių vaiko įgūdžių lavinimas turėtų prasidėti dar iki duodant pinigus į rankas, lygiai kaip mokymas vairuoti pradedamas klasėse bet ne už vairo. Auklėdami savo vaikus turime pripažinti, kad mūsų pavyzdys juos įtakoja daug stipriau nei mūsų pamokslai. Vaikai nuolat stebi savo tėvus bei kitus suaugusiuosius ir rengiasi savo suaugusiajam gyvenimui mėgdžiodami juos. Šitaip ji sužino jog pinigai reikalingi tik tam, kad juos iškeisti į tai ko tu nori. Kolega kartą juokėsi kaip pamėginęs pasakyti savo vaikui jog jo norui dabar nėra pinigų išgirdo rimtą pasiūlymą - “taigi nueik prie sienos (suprask bankomato) ir pasiimk”. Pro vaikų akis praslysta, į jų akiratį nepatenka visos kitos pinigų pasaulio dedamosios - kaip jie uždirbami, kiek jie kainuoja, kiek (ir kad) kainuoja šiluma, vanduo ir elektra, kuo skiriasi norai nuo poreikių ir t.t. Kol tėvai neranda laiko ar būdų supažindinti savo vaikus su kaip galima pilnesniu pinigų pasaulio paveikslu, tol vaikai bus nenuilstantys kišenpinigių siurbliukai. Tėvams beliks piktintis savo atžalų apetitu pinigams, dejuoti dėl žalos kurią vaikai daro savo organizmams ir keikti save už tai, kad patys šią žalą finansuoja.
Kad suprast kaip pratinti vaikus prie pinigų reikia suprast kaip žmogus priima sprendimus dėl pinigų, kaip jis nusprendžia kam ir kada juos leisti, kas tuos sprendimus įtakoja ir motyvuoja. Visais atvejais veikia ištisa sistema įsitikinimų, vertybinių nuostatų, įpročių, silpnybių, išorinių įtakų, informacijos, socialinių ryšių ir kt. Atitinkamai ir į vaikų finansinį auklėjimą turi būti žiūrima sistemiškai, jis turi būti susietas su kaip galima visais vaiko gyvenimo aspektais. Mes pasistengsime savo straipsniais apimti kaip galima platesnį temų ratą padėsiantį Jums surast savo sistemą.
Mažieji cezariai
Pirmoji sistema lemianti vaiko auklėjimą yra šeima. Šeimos įtaka vaiko lavinimui labai priklauso nuo vaiko amžiaus, šeimos amžiaus ir vidinės kultūros šeimoje. Du suaugę žmonės kurdami šeimą atsineša į ją nuosavą supratimą apie tai kaip turi vykti procesai šeimoje. Kuo jaunesnė šeima, kuo skirtingesni požiūriai joje, tuo chaotiškesnėje, tuo neapibrėžtesnėje ir sunkiau suprantamoje sistemoje atsiduria vaikas. Čia lemiamą partiją ima groti vidinė kultūra. Kuo efektyviau ir kuo atviriau vaikui priiminėjami sprendimai, tuo efektyviau formuojasi ir vaiko nuosava sistema. Priešingai nei vaikas augantis jau nusistovėjusioje sistemoje, kuriam belieka perimti ‘galutinį produktą’, pirmasis susiformuoja ir įgūdžius būtinus sistemos tobulinimui, o ateityje ir naujos sistemos sukūrimui kartu su antrąja puse bei jos perdavimui savo vaikams.
Deja nei vienas nesame tobulas ir nei viena šeima neišvengia nuomonių skirtumų. Patys savaime nuomonių skirtumai nėra blogis, jų buvimas suteikia progą rasti geresnį sprendimą. Tuo tarpu vaikai elgiasi taip tarsi būtų išsistudijavę Romos imperijos istoriją. (Vis neapleidžia nuojauta, kad visi gimsta genijais, tik ne visi jais išlieka). Vaikai tobulai moka išpešti sau naudos iš tėvų nuomonių skirtumų. Visi tėvai turi tokios skaudžios patirties. Kas dar neturit ir abejojat - pasikalbėkit su kolegomis turinčiais augesnių vaikų.
ĘPlanavimo įgūdžiai. Laiko sąvoka
Vaiko gebėjimas planuoti savo veiksmus ir ateitį formuojasi palaipsniui. Kuo vaikas mažesnis tuo mažiau į priekį ji žiūri (Lietuvoje dažnas abiturientas dar nemato savęs kaip specialisto). Atitinkamai ir vaiko sprendimai motyvuoti trumpalaikės, momentinės naudos. Pamatęs galimybę gauti momentinės naudos vaikas ja naudojasi nesukdamas galvos dėl pasekmių. Kai tėvai susibars supratę, kad vienu iš jų buvo pasinaudota, vaiko pasaulyje tai jau bus visai kita istorija niekaip nesusijusi ankstesniais jo veiksmais. Šitaip vaikai greitai išmoksta naudotis skirtumais tarp tėvų. Jie puikiai žino pas ką prašyti ledų, o pas ką pažaist kompiuteriu, kuriam rodyti gerus pažymius, o kuriam blogus, kurio reikia prašyti ir kuriam reikia paverkti.
Kuo greičiau tėvai pastebės šitas vaikiškas manipuliacijas, kuo greičiau likviduos jų prielaidas tuo greičiau jie sukurs sistemą, skatinančią vaiką ieškoti išradingesnių būdų. Nepykite ant vaikų kad jie vis randa geresnių būdų jus pergudrauti. Priešingai, džiaukitės tuo, nes tai lavina jų planavimo įgūdžius. Kuo geresni planavimo įgūdžiai, tuo daugiau perspektyvų įvertinama. Šitaip su laiku vaikai pradeda įvertinti ir sverti pavojus bei rizikas, priimti racionalesnius sprendimus. Savo jėgas tėvai galėtų nukreipti paieškai aukso vidurio tarp nuomonių skirtumų buvimo ir galimybės jomis manipuliuoti užkardymo.
Citata
Nepykite ant vaikų kad jie vis randa geresnių būdų jus pergudrauti.