Su vaiku taupome buityje

Kituose straipsniuose, kaip pratinti vaikus taupyti pinigus. „Šeimos banko“ idėja – išmokyti vaikus elgtis su savo pinigais ir neleisti jų tam, kam nebūtina. Tačiau šis bankas negali suteikti visų reikalingų įgūdžių. Jis gali padėti vaikui suvokti taupymo naudą, bet tik tuo atveju, jei vaiko pinigai dalyvauja tiesiogiai. Tokių situacijų iš savo patirties nesunku pririnkti kiekvienam: palikta neišjungta šviesa ar neuždarytas šaldytuvas, prastai užsuktas čiaupas ar leidžiamas karštas vanduo, nors puikiai tinka šaltas, neišjungta viryklė ar naudojama didesnė nei reikia kaitvietė ir t. t.

Pasiteisinusi bauda

Jeigu naudojatės „Šeimos banko“ sistema, tai neatsakingą ar aplaidų elgesį buityje galite spręsti susiedami jį su finansinėmis sankcijomis. Labai svarbu, kad sankcija būtų adekvati, ji gali būti netgi mažesnė už nuostolį. Kaip sako teisėsaugininkai, drausmina ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas. Pvz., norėdami pratinti vaikus atsakingiau ir taupiau vartoti maisto produktus, galime taikyti tokią tvarką: jei vaikas atplėšia naują pakelį pieno ar jogurto, nors dar yra anksčiau atidaryto, jis baudžiamas arba atitinkamo produkto kainos dalies arba fiksuota vieno euro, ar kito jūsų naudojamo piniginiovieneto, bauda. Tačiau dažniausiai „nuostolio“ dydį nelengva suskaičiuoti, pvz., kai neišjungiama nereikalinga šviesa. Todėl realiame gyvenime geriausiai pasiteisina fiksuota vieno piniginio vieneto bauda už „prasižengimą“. Vieną vėlyvą penktadienio vakarą atvykę į sodybą pamatėme, kad antro aukšto lange dega šviesa: ji liko neišjungta po paskutinio apsilankymo prieš dvi savaites. Tada prieš išvykdami vaikai iki paskutinės akimirkos žaidė smiginį. Keturiolikos litų bauda įsiminė ilgam ir lėmė esminį elgesio lūžį. Kad ir kaip buvo skaudu netekti tokios sumos (beveik visos savaitės santaupų), prieštarauti vaikai negalėjo, nes baudos dydis – vienas litas už dieną – jau buvo suderintas anksčiau. Matyt nereikia sakyti, kad ir tėvams šis sprendimas buvo sunkus. Bet geriau paskui tai kompensuoti kokia nors priemoka, nei atimti tokią pamoką ir jos kartėlį.

Nepiniginės auklėjimo priemonės

(Saugome baltuosius lokius) Pinigai – ne vienintelis būdas daryti įtaką vaikų elgesiui, nors eilinis moralizavimas apie išlaidavimą ir taupymą vargu ar turės rimtą poveikį. Daug efektyviau pasitarnaus pokalbis apie tai, kas rūpi jūsų atžalai, kam jis jautresnis. Tai gali būti bet kas: gyvūnai ir globalus atšilimas, skurdas ir badas. Rinkitės tikrai jautrias temas. Jei kalbėsite apie tai, kad dėl globalaus atšilimo po šimto ar daugiau metų Klaipėda (Lietuvos pajūrio miestas) atsidurs jūros dugne, tai vaiką gal ir sudominsite, bet vargu ar sujaudinsite, nes tai sunku įsivaizduoti ir terminas labai ilgas. O žmonių ar gyvūnų skausmas vaikui daug geriau suprantamas. Ruošdamiesi tokiam pokalbiui paieškokite informacijos. Jos su kaupu rasite interneto platybėse. Kuo vaikas mažesnis, tuo jis jautresnis ir imlesnis tokiai informacijai, todėl kuo anksčiau pradėsite tai daryti, tuo geresnių rezultatų pasieksite, o ir piniginių sankcijų išvengsite. Vienu metu sūnus ne juokais susikrimto, kad dėl visuotinio atšilimo gali išnykti baltieji lokiai. Tąkart susėdom ir aptarėm, ką mes galime padaryti, kad ta grėsmė sumažėtų: taupyti elektrą, šilumą ir karštą vandenį, nevažiuoti ten, kur galima nueiti. Taip pat sutarėme, kad akį masinančios gražios pakuotės galų gale nugula sąvartynuose, o joms pagaminti eikvojami ištekliai ir energija, taip be reikalo šildant mūsų planetą. Todėl apsipirkdami ėmėme kreipti dėmesį ir į pakuotę. Anksčiau vaikams buvo priimtina, kad už gražią pakuotę reikia mokėti brangiau, bet dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Kaip tai paveikė biudžetą, lengvai suskaičiuosite patys, palyginę, kiek kainuoja litrinis pakelis jogurto ir kiek tektų pakloti už tą patį litrą, jei jį pirktumėte „skaniau“ atrodančiais indeliais po 125 gramus.

Ieškome jautriausių stygų

Jei būsite išradingi, atrasite įvairių būdų, kaip taikyti ir finansinio, ir emocinio poveikio priemones bei jų kombinacijas. Kartais gyvenimas pats pasiūlo puikių progų ir idėjų vaikų auklėjimui. Kartą nugirdau, kad, rodos, Olandijos restoranai pradėjo taikyti mokestį už nesuvalgytą maistą. Taip surinktos lėšos atiduodamos organizacijai, perkančiai maistą badaujantiems vaikams. Papasakojau vaikams. Jiems patiko idėja, kad tie, kurie neatsakingai elgiasi su maistu, turi prisidėti prie bado pasaulyje mažinimo. Kai vaikai įsijautė į aptariamą problemą, paklausiau: „O ką mes darysime, jei namuose kas nesuvalgys savo maisto?“ Kelios tylos akimirkos ieškant atsakymo į klausimą buvo svarbiausias šio pokalbio momentas. Tąkart jokių sankcijų nesuplanavom, tačiau jei su tokia problema susiduriame, užtenka priminti pokalbį. Atminkite, kad svetimos patirties negalima aklai kopijuoti ir taikyti savo šeimoje. Kad ir kokių veiksmų imsitės, nepamirškite, kad dėmesio centre turi būti vaikas, jo vertybės, jausmai ir emocijos. Kuo jautresnes stygas paliesite, tuo rezonansas bus stipresnis, o rezultatas tikresnis.

CITATA

Dėmesio centre turi būti vaikas, jo vertybės, jausmai ir emocijos. Kuo jautresnes stygas paliesite, tuo rezonansas bus stipresnis.