Vaikas ir pinigai


Kartą susimąsčiau, kad nelabai suvokiu kiek mano vaikai išleidžia pinigų kasdien prašinėdami kišenpinigių ir kiek šeimos biudžeto yra sukraunama ant jų įgeidžių aukuro. Preliminarus šių išlaidų įvertinimas nemaloniai nustebino. Savaitinės išlaidos vienam vaikui viršijo 80 litų. Supratau, kad mano pinigų vaikai netaupo, ir kad toliau tai tęstis neturėtų. Lygiai taip pat tapo aišku geriausias laikas yra pramiegotas, bet, kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada. Akivaizdu, kad pokyčiai turėjo būti sisteminiai, vadinasi reikia suprasti reiškinio prigimtį. Kadangi neturėjome idėjos kaip reikia mokyti vaikus elgtis su pinigais tuo metu kai jie pradėjo jų gauti, reikėjo suprati kaip jie to mokėsi patys ir ko išmoko. Pirmas klausimas į kurį reikėjo rasti atsakymą “Kur ir kaip vaikai susipažįsta su pinigais?” Manau, kad daugumoje šeimų vaikai su pinigais susipažįsta vietose kuriose jais už kažką atsiskaitoma, t.y. kur jie mainomi į įvairias gėrybes. Vaikai ima suprasti, kad PINIGAI yra TAI už ką galima įsigyjamos norimos GĖRYBĖS, ir kad tai yra viena svarbiausių ypatybių skiriančių juos nuo suaugusiųjų. Kadangi augdami vaikai vis labiau nori panašėti į suaugusius, tai ir jų poreikis disponuoti pinigais nuolatos auga. Pagrindinė mūsų bėda buvo ta, kad bendraudami su vaikais mes per mažai (jei tai ne per švelniai pasakyta) skyrėme dėmesio kitoms pinigų pasaulio dedamosioms – kad jie uždirbami, kaip jų uždirbimas priklauso nuo dirbančiojo, kad pinigai kainuoja, kad jų kiekis ribotas, kad jie gali būti taupomi, ir t.t. Taip pas juos susiformavo labai vienpusiškas supratimas apie pinigų pasaulį. Tokį požiūrį vadinčiau “grynai vartotojišku”. Ar tik ne toks dominuojantis mūsų visuomenėje požiūris lėmė besaikį kreditų ėmimą ir vartojimą, o ryšyje su laisvų importinių pinigų pertekliumi ir kainų burbulą bei skaudžias krizės pasekmes?Vaiko pinigai
Pirma problema kurią ėmėmės spręsti, buvo pinigų, kaip ir bet kurio kito resurso, ribotumas. Tai, kad tėvų pinigai netaupo, sufleravo būtinybę įvesti sąvoką “vaiko pinigai” kurie žinoma yra riboti. Susisodinom vaikus ir paprašėm juos paskaičiuoti kiek jiems reikia pinigų savaitei. Kadangi vaikai niekada anksčiau biudžetų nebuvo sudarinėję, tai nebuvo paprasta užduotis. Tėvams teko aktyviai dalyvauti vengiant primetinėti savo nuomonę. Galiausiai apsistojom ties 40 litų kuriuos sudarė 5 litai maistpinigių į mokyklą (25 Lt per savaitę), plius 15 litų savaitgaliui “į kiną”. Vaikų nepasitenkinimą tuo, kad nėra numatyti “laisvi” pinigai, atrėmėm pasiūlymu maistą į mokyklą neštis iš namų, o į kiną eiti ne kiekvieną savaitgalį. Galimybė vien maistpinigių sąskaita “atsilaisvinti” 25 litus per savaitę vaikams buvo tikrai patraukli. Taip pat sutarėme, kad pinigai vaikams bus išmokami tik vieną kartą per savaitę ir nebus jokių avansų – visiems stambesniems pirkiniams teks susitaupyti.

Taupymas
Kad paskatinti vaikus taupyti pasisiūlėme jiems mokėti 25 procentų metines palūkanas nuo nepanaudotų pinigų. Tokie procentai gali pasirodyti nepagrįstai dideli ir ‘savižudiški’, tačiau siekėme kad vaikai kasdien galėtų akivaizdžiai matyti pinigų “augimą”. Siekėme įskiepyti supratimą kad pinigai, jeigu jie taupomi, PATYS gamina pinigus. Elektroninės lentelės pagrindu padariau palūkanų skaičiuoklę, kad vaikai bet kada prisėdę prie kompiuterio galėtų pamatyti savo nepanaudotą likutį kasdien tiksinčias palūkanas. Nuo nepanaudoto savaitinio atlyginimo (40 litų) esant 25 procentams palūkanų kasdien priauga 2,7 cento, arba 19 centų per savaitę.
Vaiko akimis žiūrint tai maži pinigai, bet jie MATOMI.

Dabar ši skaičiuoklė perkelta į Internetą – www.seimosbankas.lt, ir ja gali naudotis kiekviena šeima.
Per du metus vaikai sutaupė po 1500 litų, vidutiniškai po 14 litų per savaitę. Smagiausia yra tai, kad dalį išleistų pinigų jie aukojo, skyrė šeimos atostogoms, netgi kartą vaišino tėvus restorane.
Ir nors ekonominis tokio sprendimo rezultatas akivaizdus ir džiuginantis, daug svarbiau yra tai, kad vaikai tapo ekonomiškai savarankiškesni ir sąmoningesni. Palūkanos per tą laiką sudarė iki 160 litų vaikui, ir tai tikrai mažas mokestis už tas pamokas ir pasiektą ekonominę naudą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Norėdami pamatyti užduotį, turite aktyvuoti Javascript