Pirkimo įgūdžiai

Pirkimo įgūdžiai

Ankstesniuose straipsniuose kalbėjome apie tai, kodėl tikslinga skirti vaiko pinigus ir leisti jam jais laisvai disponuoti. Kuomet vaikas laisvai disponuoja savo biudžetu, svarbu pasirūpinti kad jis gebėtų tinkamai juo disponuoti, t.y tinkamai paskirstyti savo išlaidas. Mes visi žinome, kaip lengva išleisti pinigus, bet kaip sunku juos leisti protingai ir ne visus.
Spręsdamas šitą uždavinį atradau įdomų dalyką – teisingai išsprendus taupymas vyksta savaime. Kai žinai, tuo nesunku įsitikinti. Jeigu staiga nuspręstumėte (kai kas tai nusprendė jau ir anksčiau) maitintis sveikai, tai atrasite, kad dauguma prekybos centrų prekių Jums netinka. Lygiai taip ir su vaikais. Jei motyvuosite, ir įpratinsite juos rinktis sveikus, saugius produktus, tai jų pasirinkimo laisvė natūraliai susiaurės. Nesveiki produktai pasižymi savybe kurti jų vartojimo priklausomybę. Todėl perėjimas prie sveikų produktų sumažins vartojimo poreikį ir asortimentą, bei sąlygos sumažėjusias išlaidas.
Paanalizuokime, kaip tai veikia praktiškai. Kartą su sūnumi nuvykome į supermarketą apsipirkt pietums. Jau buvome beveik susikomplektavę krepšelį, kai sūnus vitrinoje pamatė suši rinkinį ir padėjo mane įkalbinėti: “tu tik pagalvok – ir tau nereiks gaminti, ir aš sveikai papietausiu”. Sunku atsispirt tokiems argumentams, bet reikia. Atkreipiau sūnaus dėmesį į tai, kiek kainuoja suši kilogramas – apie 36Lt. Tada į tai, kokia suši sudėtis ir kiek joje sudaro pagrindinis ingridientas – ryžiai. Mano klausimas apie tai, kokia prasmė mokėti beveik 40 litų už kilogramą suši, kurio 80 procentų sudaro ryžiai, kurių kilogramo kaina vos 4 litai, rimtai sudrumstė sūnaus mintis. Pyktis dėl tokios kainodaros sumišo su noru pietauti suši. Tokioje situacijoje kompromisą pasiekti buvo labai lengva. Pasisiūliau nupirkti suši rinkinį mainais į susitarimą, kad šiandien pat nusipirksim visko ko reikia suši gamybai, ir nuo šiol suši valgysim tik namie, o už suši gamybą bus atsakingas sūnus. Iškart supirkom būtinus ingridientus kiekvienu atveju aptardami kainos ir vertės santykį. Kiekvienu atveju vertinom atsižvelgdami į pakuotės ir kilogramo ar kito bazinio vieneto kainas. Daugiausiai pastangų kainavo diskusija dėl tų pačių ryžių – pirkti paprastus, ar specialiai skirtus sušiui ir žinoma gerokai brangesnius. Galų gale sutarėm, kad pirksim paprastus ir šiandien pat vakare išmėginsim. Jei atrasim, kad su paprastais ryžiais nesigauna geras suši, tai kitam kartui pirksim specialius. Tą patį vakarą paruošėm suši vakarienę ir prie kalbos apie specialius ryžius daugiau nebegrįžom.

Tą dieną įsitikinau, kad didžiausią poveikį vaiko mąstymui daro mano arba bendrų pirkinių aptarimas, nes kuomet bandau kištis į jo pirkinių vertinimus tai traktuojama kaip intervencija ir bandymas ‘sugadinti’ reikalą. Kuomet vaikas įpranta vertinti svetimus pirkinius ir džiaugtis rezultatais jis pats pradeda teirautis tėvų ‘ekspertinės’ nuomonės. Ypatingai kuomet atsiranda poreikis stambesniam pirkiniui tokiam kaip išmanusis telefonas ar žaidimų konsolė. Nežinau ar yra reikalas pasakoti, kad sprendimas ką pirkti dažniausiai priimtas be tėvų ir nėra kvestionuojamas. Tėvų pagalbos prireikia sprendžiant kur ir kaip pirkti. Jei sugebėsit nepiršt savo nuomonės bet tikslingai uždavinėti klausimus nukreipiančius vaiko mąstymą link teisingų sprendimų, tai galėsit padaryti ir mažą stebuklą – atkalbėti nuo pirkinio ar pakeisti jo prioritetus. Daugiausiai pagalbos vaikui prireikia perkant Internetu. Tokiu atveju tenka vertinti daugybę parametrų, o kartu yra daug erdvės diskusijoms ir aptarimams. Perkant Internetu tenka padėti vaikui sau atsakyti į tokius klausimus kaip pardavėjo patikimumas, atsiskaitymo formos ir jas lydintys papildomi kaštai, pristatymo sąlygos, prekės pristatymo gudrybės, gebėti palyginti naudotų prekių kainos ir kokybės santykį… Ir nors vargu ar kiekvienas esame šių sričių ekspertai, daug svarbiau yra pats aptarimo procesas ir jo kokybė. Nes tik šio proceso kokybė suteiks jums galimybę įtakoti vaiko sprendimus.
Raskite laiko aptart su vaiku jo planus, norimus ir pageidaujamus pirkinius. Aptarkite kiek ledų porcijų (saldainių pakelių, nuėjimų į kiną, etc) kainuoja vienas ar kitas noras. Visuomet stenkitės norimą pirkinį išreikšti tokiu ‘nominalu’ kurio mažiausiai reikia ir kurio kartu yra lengviau atsisakyti. Žinoma ne visada tai pavyksta. Tais atvejais kai vaikas nelabai mato galimybių sutaupyti norimam pirkiniui,o jūs nematote tarpinių jo tikslų kuriuos galėtumėte panaudoti kaip tramplinus, padėkite jam rasti sprendimą – palaukti gimtadienio dovanų arba pasiūlykite patys prisidėti prie jo pirkinio, jei jis pats sutaupys atitinkamą dalį. Jei leidžia vaiko amžius, aptarkite galimybes užsidirbti. Jei vaiko išsvajotas pirkinys jums nepriimtinas apie pinigų leidimo alternatyvas prabilkite dar prieš tai, kai vaikas sukaupęs reikiamą sumą nusiteiks ją išleisti. Jei pavėluosite, visos jūsų pastangos bus, švelniai tariant, ‘nepageidaujamos’. Štai kodėl iš anksto verta žinoti, kas domina ir ko nori jūsų vaikas nesvarbu ar Jums tie norai patinka ar ne. Niekada neskubėkite ginčyti vaiko sprendimo. Tai tiesiausias kelias į konfliktą. Geriau natūraliai ir nuoširdžiai pasidomėkite apie jo motyvus. Jūsų dėmesys ir rūpestis paskatins vaiką dėmesingiau įsiklausyti į jūsų žodžius. Prisiminkite, kad geresnių rezultatų pasieksite ne piršdami savo nuomonę, bet klausimais vesdami vaiko mąstymą link jūsų pageidaujamo sprendimo.

Kuo geresnių rezultatų pasieksite, tuo sėkmingiau jūsų vaikas realizuos savo ‘didžiuosius’ norus mažesniųjų sąskaita, tuo mažiau jis kėsinsis į šeimos biudžetą. Kartu formuosis vaiko planavimo ir taupymo įgūdžiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Norėdami pamatyti užduotį, turite aktyvuoti Javascript