Nesąžiningi parduotuvių darbuotojai mulkina nedėmesingus Perlo klientus

__213353878b4b9Iki MindaugoKaip ir daug kitų Lietuvos gyventojų greitai įpratau prie visos eilės Perlo terminalo paslaugų. Taigi eilinį kartą užsukau į Vilniaus Mindaugo gatvės IKI parduotuvę išsiimti grynųjų. Už Perlo terminalo stovėjęs jaunuolis paklaustas ar turės 100 eurų maloniai nusišypsojo ir puolė maigyti klavišų, terminalas kažką spausdino, o aš tęsiau bendravimą su savo draugu. Netrukus mano terminaliuke užsidegė kvietimas įvesti PIN kodą. Suvedžiau ir toliau tęsiau pokalbį. Staiga išgirstu kažką neįprasto – „transakcija atmesta“, – sako jaunuolis tiesdamas man kvitą, – „reikės pakartoti“. Ignoruodamas jo gestą ir žiūrėdamas tiesiai į akis atsakau: „keista, mano terminale buvo parašyta jog transakcija patvirtinta“. Pasimetęs kasininkas karštligiškai perkrato tarp pirštų 3 kvitukus: „o, atsiprašau, matyt ne tą kvitą pažiūrėjau“, – ir ištiesia man mano 100 eurų.
Vaikinas matyt tikėjosi, kad bendraudamas su kolega pražiopsosiu terminalo pranešimus ir nieko neįtardamas naiviai patvirtinsiu pinigų nuėmimą antrukart.

Šis atvejis man priminė kai su panašiu sukčiavimu susipažinau pirmą kartą. Vėlgi Perlo terminale parduotuvėje Vytenio gatvėje, nebepamenu kokioje, gal jos jau ir nebėra. Tąkart prieš daugiau kaip 10 metų pateikiau patikrinti 5 loterijos bilietus. Betikrindamas ties vienu bilietu jis užtruko. Praleidęs jį per terminalą 3 kartus – atidėjo į šalį. Patikrinęs visus dar kartėlį patikrino atidėtąjį, ir su lengvu priekaištu pranešė man jog mano vienas bilietas jau patikrintas.
Pareikalavau grąžinti visus 5 ir grįždamas namo patikrinau juos visus spaudos kioske pateikdamas kasininkei po vieną. Vienas buvo netikrintas. Taigi gudrusis kasininkas mikliai sukeitęs tikrinamus bilietus planavo vieną iš manęs pasisavinti. Ir liūdna, ir graudu. Jis rizikavo dėl nieko – tas bilietas kaip ir kiti 4 buvo tuščias.

Tąkart apie galimai nesąžiningą kasininko elgesį aš informavau parduotuvės vadovybę, bet ji, kiek žinau tai ignoravo. Taigi šįkart pataupiau savo laiką ir teisybės neieškojau, nusprendžiau geriau jį skirti šios patirties aprašymui idant perspėti kitus žmonės kviesdamas juos būti dėmesingesniais, kuomet jų piniginius reikalus tvarko pašaliniai žmonės.

Lietuvių patarlė byloja: „durną ir bažnyčioje muša“. Taigi, jei pats žioplas nėra ko kitų kaltinti. Taip ir aš, nei parduotuvei nei juo labiau Perlui jokių pretenzijų nereiškiu. Kita vertus Olifėja tikrai galėtų pagalvoti kaip pagerinti šį aptarnavimo aspektą minimizuojant kasininkų sukčiavimo galimybes.

Įrašas paskelbtas temoje Įvairenybės. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Norėdami pamatyti užduotį, turite aktyvuoti Javascript