EBPO: Lietuvos ekonominės gerovės perspektyvos niūriausios regione


Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas:
švietimo sistemos efektyvumas –  šalies ekonominės gerovės garantas.
Pagal jį Lietuva –  regiono autsaiderė.

 


Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
paskelbė 2014 metų pasaulio valstybių švietimo sistemų vertinimo reitingus. Šis tyrimas įdomus tuo, kad 40 metų duomenų analizė rodo tvirtą priklausomybę tarp moksleivių kognityvinių gebėjimų ir šalies ekonomikos augimo perspektyvos. Tyrimo autoriai gretino šalių metinius ekonominius rodiklius nuo 1960 iki 2000 metų su vidutiniais savo atliekamų testų rezultatais.

Education_challenge„Vidurinio lavinimo kokybė … galingas indikatorius nusakantis gerovės valstybėje lygį  ilgajame periode.“, teigia ataskaitos autoriai EBPO direktorius švietimui ir gebėjimams Andreas Schleicher  ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizcijų generalinis direktorius švietimui Qian Tang.

Kiek jie teisūs spręskite patys žvilgtelėję į vertinimo lentelės viršų:

1 Singapūras
2 Honkongas
3 Pietų Korėja
4-5 Japonija
4-5 Taivanas

Geriausius rezultatus pademonstravusio Singapūro švietimo ministras Heng Swee Keat komentuodamas tyrimo rezultatus įspėjo tėvus ir darbdavius bendradarbiaut su mokyklomis: „Mes privalome nesiliaut galvoję apie įgūdžius, kurie bus reikalingi mūsų jaunimui ateityje”. Tuo tarpu Lietuvos moksleiviams jų mokytojai labiausiai asocijuojasi su dinozaurais, tiek dėstomomis žiniomis, tiek savo pasaulėžiūra, imlumu naujovėms, atvirumu kitokiai nuomonei.

Tyrimo autoriai perspėja, kad kokybę lemia ne mokslo suole praleistų metų kiekis, bet užtikrinimas, kad „individai gautų tvirtus svarbiausių disciplinų pagrindus, kad jie išsiugdytų kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir bendradarbiavimo įgūdžius, kartu to tokiomis charakterio savybėmis kaip atidumas, smalsumas, drąsa ir atsparumas“.

Na šitoj vietoj tampa aišku kodėl Lietuvai šiame tyrime teko „garbinga” 31 vieta iš 76 dalyvių. Tarp Baltijos sesių mes vėlgi beviltiškai atsiliekame nuo Latvijos (24) ir Estijos (7), kuri akivaizdžiai turi į ką lygiuotis –  jos šiaurinė kaimynė Suomija 6-a.

Ponas A.Schleicher’is taip pat sakė, jog „užtikrinimas, kad kiekvienas moksleivis industriniame pasaulyje įgytų bazinius įgūdžius, generuos daugiau gerovės nei bendra išlaidų švietimui apimtis”.

Nori nenori peršasi mintis –  gal jau liautis Lietuvai girtis didžiausiu aukštąjį išsilavinimą turinčiu gyventojų procentu ir pagaliau pasirūpinti, kad kiekvienas pilietis vidurinio lavinimo sistemoje įgijęs esminių dalykų pagrindus ir reikalingus gebėjimus eitų kurti gerovės valstybėje. O aukštojo mokslo įstaigas pradėt naudoti pagal paskirtį – ruošti tarptautinio lygio specialistus ir mokslininkus iš ypač gabių piliečių.

 

Tai, ką kuo skubiausiai reikia keisti mūsų švietimo sistemoje matyti plika akimi turbūt kiekvienam išsilavinusiam tėvui. Remiantis tyrimo autorių pastebėjimais ir rekomendacijomis didžiausią dėmesį reikia skirti svarbiausių disciplinų pagrindams.

Tokiomis disciplinomis gali būti raštingumas, matematika, fizika, chemija, informacinės technologijos, ekonomika, užsienio kalba, geografija, istorija, etika-sociologija. Dauguma šiame sąraše pasiges literatūros, kuri be jokios abejonės svarbi, bet kuo puikiausiai gali būti dėstoma kaip raštingumo ir istorijos transdisciplina.

Sekantis klausimas yra –  ką derėtų pakeisti šių dalykų dėstyme?

Visų pirma reikia atsijot grūdus nuo pelų, esmines žinias nuo antraeilių, atskirti permanentines nuo dinaminių. Antai per geografijos pamokas mes mokėmės apie gamtinius išteklius. Tačiau šiuolaikiniuose vadovėliuose vargu ar rasime naujausius duomenis apie skalūninių naftos ir dujų, bei vandenynų gelmėse įkalintų dujų, klodus. Mokslo ir technologijų raida vis spartėja. Švietimas vis beviltiškiau nuo jų atsilieka. Vadovėlių kasmet perrengt ir perspausdint nesigauna. Ir ypač rimtas klausimas –  ar verta? Juk visi vadovėliai yra parengti už mokesčių mokėtojų pinigus, vadinasi jų turinys priklauso piliečiams. Tad kodėl mes vis dar negalime nemokamai turėti jų elektroninių versijų ? Jei moksleiviai į mokyklas neštųsi (ar ten naudotų mokyklinius) „planšetus”, tai pagaliau galėtume liautis verkšlenę dėl perdėtai sunkių kuprinių ir jų svorio įtakos besiformuojančiam stuburui. Atpuolus poreikiui spausdinti vadovėlius būtų galima operatyviau juos atnaujinti. Tokios, beveik nieko nekainuojančios, „reformos” pasekmės labai paprastos –  A) vaikus tai labiau motyvuos mokytis; B) vadovėlių turinys bus aktualesnis; C) šeimoms atkris kasmetinis vadovėlių komplektavimo rūpestis; D) visi sutaupysime.

Jei „planšetas”  kainuoja nuo 100 iki 350 Eur, tai vien 6-os klasės vadovėlių komplektas perkant Internetu atsiėjo autoriui apie 130 eurų. Tiesa tėvai pirkdami vadovėlius ir pratybas šios finansinės naštos taip nepajaučia, nes daugumą jų tenka pirkti per du kartus metuose, kai ką dar gauna iš mokyklos bibliotekos. Tačiau šios detalės nekeičia viso paveikslo –  mes tiesiog švaistome pinigus maitindami pasenusią sistemą. Tačiau ne ekonominis aspektas čia svarbiausias. Elektroninės interaktyvios mokymo priemonės skatina vaikų norą mokytis, pažinti, atrasti. Ir tai jau antras dalykas ką reikėtų pakeisti –  mokyti ne to, ko mokėsi mokytojai mokyklose, bet naujausių mokslo tiesų ir netgi idėjų.

Kai kas gali ginčyti, kad vadovėliai padeda formuoti vaiko ryšį su knyga, tačiau tai labai diskutuotina.
Netgi tikėtina, kad vaikai labiau draugautų su knyga jei ši nesiasocijuotų jiems su pareigomis ir darbu.

Trečias keistinas dalykas tai naujausių mokymo metodų taikymas. Tai iš dalies išplaukia iš antrojo ir papildo pirmąjį aspektą. Atsijojus neesminius dalykus Istorijos ir Geografijos kursus būtų galima praeiti per vienerius metus. Inovatyviausios kalbų mokyklos išmoko užsienio kalbos pagrindų per 16-30 akademinių valandų. Tai nereiškia, kad užtenka tiek užsienio kalbos pamokų mokykloje, tačiau likusias pamokas paskyrus kalbos įgūdžių lavinimui paskutinėse klasėse dalis dalykinių pamokų kaskartėmis galėtų vykti užsienio kalba. Taip vienos pamokos metu būtų lavinami ir užsienio kalbos įgūdžiai ir būtų mokomasi konkretaus dalyko, bei jo kitakalbės terminologijos. Tokio sinerginio efekto išnaudojimas visų dalykų pamokose padėtų vaikams suvokti gaunamų žinių visuotinę prigimtį, formuotųsi integralus supančio pasaulio suvokimas. Chemija –  turbūt viena įdomiausių bet neefektyviausiai dėstomų disciplinų. Mokyklose nebeliko cheminių bandymų, todėl apsiribojama sausu teorijos kalimu.

 

Čia prieiname prie ketvirto keistino dalyko –  mokymosi per patyrimą. Kalbos mokytis reikia ja kalbant, jos klausantis. Fizikos ir chemijos atliekant tyrimus ir eksperimentus. Istorijos, literatūros ir etikos per diskusijas. Ir taip toliau ir panašiai. Šitaip mokantis formuojasi kritiškas mąstymas, smalsumas, kūrybiškumas, atsparumas – drąsa reikšti nuomonę ir tolerancija girdint kitokią. Visa tai, ką pabrėžė tyrimo autoriai.

 

Matyt akivaizdu, kad visi šie pokyčiai vargu ar gali imti ir staiga nutikti vienoje, keliose ar net visose mokyklose staiga. Tam reikia rimto valstybinio požiūrio, mokslu paremtos švietimo reformos. Reformos, kurios pagrindinis objektas būtų ne mokyklų tinklo optimizavimas, bet švietimo ministerijos, o vėliau ir visos švietimo ir ugdymo sistemos darbuotojų mąstymo perkrovimas.

Deja, nors LR Švietimo ir Mokslo Ministerija turi sukūrusi specialių tinklapį skirtą narystei EBPO, į galite rasti adresu www.lyderiulaikas.smm.lt, tačiau apie šį, šaliai garbės nedarantį, tyrimą tame puslapyje nieko nerasime. Matyt lyderių laikas, bent šioje ministerijoje, dar neišaušo. Ir kaip man neprisiminti savo vyresniojo sūnaus pradinių klasių mokytojos kuri, teturėjusi vieninitelę auklėtinių laidą Lietuvoje, išvyko dirbti Norvegijon, kur jos aistra auklėti ir ugdyti vertinama adekvačiai.

Šiame kontekste verta susimąstyti, gal derėtų atidžiau įsiklausyti į balsą tėvų, kurie nori savo vaikų švietimu užsiimti patys.

 

 

Vytautas Šulcas

Neuromarketingo ir NLP ekspertas; dėstytojas;
Vaikų finansinių įgūdžių lavinimo šeimose projekto „Šeimos bankas” autorius ir finansuotojas;
3 vaikų tėvas, mokytojas ir mokinys.

 

Straipsnyje panaudota BBC medžiaga. 

Publikuojant ar cituojant būtina nurodyti šaltinį –  SeimosBankas.lt

 

 

 

Įrašas paskelbtas temoje Straipsniai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Norėdami pamatyti užduotį, turite aktyvuoti Javascript