Nesąžiningi parduotuvių darbuotojai mulkina nedėmesingus Perlo klientus

__213353878b4b9Iki MindaugoKaip ir daug kitų Lietuvos gyventojų greitai įpratau prie visos eilės Perlo terminalo paslaugų. Taigi eilinį kartą užsukau į Vilniaus Mindaugo gatvės IKI parduotuvę išsiimti grynųjų. Už Perlo terminalo stovėjęs jaunuolis paklaustas ar turės 100 eurų maloniai nusišypsojo ir puolė maigyti klavišų, terminalas kažką spausdino, o aš tęsiau bendravimą su savo draugu. Netrukus mano terminaliuke užsidegė kvietimas įvesti PIN kodą. Suvedžiau ir toliau tęsiau pokalbį. Staiga išgirstu kažką neįprasto – „transakcija atmesta“, – sako jaunuolis tiesdamas man kvitą, – „reikės pakartoti“. Ignoruodamas jo gestą ir žiūrėdamas tiesiai į akis atsakau: „keista, mano terminale buvo parašyta jog transakcija patvirtinta“. Pasimetęs kasininkas karštligiškai perkrato tarp pirštų 3 kvitukus: „o, atsiprašau, matyt ne tą kvitą pažiūrėjau“, – ir ištiesia man mano 100 eurų.
Vaikinas matyt tikėjosi, kad bendraudamas su kolega pražiopsosiu terminalo pranešimus ir nieko neįtardamas naiviai patvirtinsiu pinigų nuėmimą antrukart.

Šis atvejis man priminė kai su panašiu sukčiavimu susipažinau pirmą kartą. Vėlgi Perlo terminale parduotuvėje Vytenio gatvėje, nebepamenu kokioje, gal jos jau ir nebėra. Tąkart prieš daugiau kaip 10 metų pateikiau patikrinti 5 loterijos bilietus. Betikrindamas ties vienu bilietu jis užtruko. Praleidęs jį per terminalą 3 kartus – atidėjo į šalį. Patikrinęs visus dar kartėlį patikrino atidėtąjį, ir su lengvu priekaištu pranešė man jog mano vienas bilietas jau patikrintas.
Pareikalavau grąžinti visus 5 ir grįždamas namo patikrinau juos visus spaudos kioske pateikdamas kasininkei po vieną. Vienas buvo netikrintas. Taigi gudrusis kasininkas mikliai sukeitęs tikrinamus bilietus planavo vieną iš manęs pasisavinti. Ir liūdna, ir graudu. Jis rizikavo dėl nieko – tas bilietas kaip ir kiti 4 buvo tuščias.

Tąkart apie galimai nesąžiningą kasininko elgesį aš informavau parduotuvės vadovybę, bet ji, kiek žinau tai ignoravo. Taigi šįkart pataupiau savo laiką ir teisybės neieškojau, nusprendžiau geriau jį skirti šios patirties aprašymui idant perspėti kitus žmonės kviesdamas juos būti dėmesingesniais, kuomet jų piniginius reikalus tvarko pašaliniai žmonės.

Lietuvių patarlė byloja: „durną ir bažnyčioje muša“. Taigi, jei pats žioplas nėra ko kitų kaltinti. Taip ir aš, nei parduotuvei nei juo labiau Perlui jokių pretenzijų nereiškiu. Kita vertus Olifėja tikrai galėtų pagalvoti kaip pagerinti šį aptarnavimo aspektą minimizuojant kasininkų sukčiavimo galimybes.

Paskelbta temoje Įvairenybės | Parašykite komentarą

EBPO: Lietuvos ekonominės gerovės perspektyvos niūriausios regione


Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas:
švietimo sistemos efektyvumas –  šalies ekonominės gerovės garantas.
Pagal jį Lietuva –  regiono autsaiderė.

 


Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
paskelbė 2014 metų pasaulio valstybių švietimo sistemų vertinimo reitingus. Šis tyrimas įdomus tuo, kad 40 metų duomenų analizė rodo tvirtą priklausomybę tarp moksleivių kognityvinių gebėjimų ir šalies ekonomikos augimo perspektyvos. Tyrimo autoriai gretino šalių metinius ekonominius rodiklius nuo 1960 iki 2000 metų su vidutiniais savo atliekamų testų rezultatais.

Education_challenge„Vidurinio lavinimo kokybė … galingas indikatorius nusakantis gerovės valstybėje lygį  ilgajame periode.“, teigia ataskaitos autoriai EBPO direktorius švietimui ir gebėjimams Andreas Schleicher  ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizcijų generalinis direktorius švietimui Qian Tang.

Kiek jie teisūs spręskite patys žvilgtelėję į vertinimo lentelės viršų:

1 Singapūras
2 Honkongas
3 Pietų Korėja
4-5 Japonija
4-5 Taivanas

Geriausius rezultatus pademonstravusio Singapūro švietimo ministras Heng Swee Keat komentuodamas tyrimo rezultatus įspėjo tėvus ir darbdavius bendradarbiaut su mokyklomis: „Mes privalome nesiliaut galvoję apie įgūdžius, kurie bus reikalingi mūsų jaunimui ateityje”. Tuo tarpu Lietuvos moksleiviams jų mokytojai labiausiai asocijuojasi su dinozaurais, tiek dėstomomis žiniomis, tiek savo pasaulėžiūra, imlumu naujovėms, atvirumu kitokiai nuomonei.

Tyrimo autoriai perspėja, kad kokybę lemia ne mokslo suole praleistų metų kiekis, bet užtikrinimas, kad „individai gautų tvirtus svarbiausių disciplinų pagrindus, kad jie išsiugdytų kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir bendradarbiavimo įgūdžius, kartu to tokiomis charakterio savybėmis kaip atidumas, smalsumas, drąsa ir atsparumas“.

Na šitoj vietoj tampa aišku kodėl Lietuvai šiame tyrime teko „garbinga” 31 vieta iš 76 dalyvių. Tarp Baltijos sesių mes vėlgi beviltiškai atsiliekame nuo Latvijos (24) ir Estijos (7), kuri akivaizdžiai turi į ką lygiuotis –  jos šiaurinė kaimynė Suomija 6-a.

Ponas A.Schleicher’is taip pat sakė, jog „užtikrinimas, kad kiekvienas moksleivis industriniame pasaulyje įgytų bazinius įgūdžius, generuos daugiau gerovės nei bendra išlaidų švietimui apimtis”.

Nori nenori peršasi mintis –  gal jau liautis Lietuvai girtis didžiausiu aukštąjį išsilavinimą turinčiu gyventojų procentu ir pagaliau pasirūpinti, kad kiekvienas pilietis vidurinio lavinimo sistemoje įgijęs esminių dalykų pagrindus ir reikalingus gebėjimus eitų kurti gerovės valstybėje. O aukštojo mokslo įstaigas pradėt naudoti pagal paskirtį – ruošti tarptautinio lygio specialistus ir mokslininkus iš ypač gabių piliečių.

 

Tai, ką kuo skubiausiai reikia keisti mūsų švietimo sistemoje matyti plika akimi turbūt kiekvienam išsilavinusiam tėvui. Remiantis tyrimo autorių pastebėjimais ir rekomendacijomis didžiausią dėmesį reikia skirti svarbiausių disciplinų pagrindams.

Tokiomis disciplinomis gali būti raštingumas, matematika, fizika, chemija, informacinės technologijos, ekonomika, užsienio kalba, geografija, istorija, etika-sociologija. Dauguma šiame sąraše pasiges literatūros, kuri be jokios abejonės svarbi, bet kuo puikiausiai gali būti dėstoma kaip raštingumo ir istorijos transdisciplina.

Sekantis klausimas yra –  ką derėtų pakeisti šių dalykų dėstyme?

Visų pirma reikia atsijot grūdus nuo pelų, esmines žinias nuo antraeilių, atskirti permanentines nuo dinaminių. Antai per geografijos pamokas mes mokėmės apie gamtinius išteklius. Tačiau šiuolaikiniuose vadovėliuose vargu ar rasime naujausius duomenis apie skalūninių naftos ir dujų, bei vandenynų gelmėse įkalintų dujų, klodus. Mokslo ir technologijų raida vis spartėja. Švietimas vis beviltiškiau nuo jų atsilieka. Vadovėlių kasmet perrengt ir perspausdint nesigauna. Ir ypač rimtas klausimas –  ar verta? Juk visi vadovėliai yra parengti už mokesčių mokėtojų pinigus, vadinasi jų turinys priklauso piliečiams. Tad kodėl mes vis dar negalime nemokamai turėti jų elektroninių versijų ? Jei moksleiviai į mokyklas neštųsi (ar ten naudotų mokyklinius) „planšetus”, tai pagaliau galėtume liautis verkšlenę dėl perdėtai sunkių kuprinių ir jų svorio įtakos besiformuojančiam stuburui. Atpuolus poreikiui spausdinti vadovėlius būtų galima operatyviau juos atnaujinti. Tokios, beveik nieko nekainuojančios, „reformos” pasekmės labai paprastos –  A) vaikus tai labiau motyvuos mokytis; B) vadovėlių turinys bus aktualesnis; C) šeimoms atkris kasmetinis vadovėlių komplektavimo rūpestis; D) visi sutaupysime.

Jei „planšetas”  kainuoja nuo 100 iki 350 Eur, tai vien 6-os klasės vadovėlių komplektas perkant Internetu atsiėjo autoriui apie 130 eurų. Tiesa tėvai pirkdami vadovėlius ir pratybas šios finansinės naštos taip nepajaučia, nes daugumą jų tenka pirkti per du kartus metuose, kai ką dar gauna iš mokyklos bibliotekos. Tačiau šios detalės nekeičia viso paveikslo –  mes tiesiog švaistome pinigus maitindami pasenusią sistemą. Tačiau ne ekonominis aspektas čia svarbiausias. Elektroninės interaktyvios mokymo priemonės skatina vaikų norą mokytis, pažinti, atrasti. Ir tai jau antras dalykas ką reikėtų pakeisti –  mokyti ne to, ko mokėsi mokytojai mokyklose, bet naujausių mokslo tiesų ir netgi idėjų.

Kai kas gali ginčyti, kad vadovėliai padeda formuoti vaiko ryšį su knyga, tačiau tai labai diskutuotina.
Netgi tikėtina, kad vaikai labiau draugautų su knyga jei ši nesiasocijuotų jiems su pareigomis ir darbu.

Trečias keistinas dalykas tai naujausių mokymo metodų taikymas. Tai iš dalies išplaukia iš antrojo ir papildo pirmąjį aspektą. Atsijojus neesminius dalykus Istorijos ir Geografijos kursus būtų galima praeiti per vienerius metus. Inovatyviausios kalbų mokyklos išmoko užsienio kalbos pagrindų per 16-30 akademinių valandų. Tai nereiškia, kad užtenka tiek užsienio kalbos pamokų mokykloje, tačiau likusias pamokas paskyrus kalbos įgūdžių lavinimui paskutinėse klasėse dalis dalykinių pamokų kaskartėmis galėtų vykti užsienio kalba. Taip vienos pamokos metu būtų lavinami ir užsienio kalbos įgūdžiai ir būtų mokomasi konkretaus dalyko, bei jo kitakalbės terminologijos. Tokio sinerginio efekto išnaudojimas visų dalykų pamokose padėtų vaikams suvokti gaunamų žinių visuotinę prigimtį, formuotųsi integralus supančio pasaulio suvokimas. Chemija –  turbūt viena įdomiausių bet neefektyviausiai dėstomų disciplinų. Mokyklose nebeliko cheminių bandymų, todėl apsiribojama sausu teorijos kalimu.

 

Čia prieiname prie ketvirto keistino dalyko –  mokymosi per patyrimą. Kalbos mokytis reikia ja kalbant, jos klausantis. Fizikos ir chemijos atliekant tyrimus ir eksperimentus. Istorijos, literatūros ir etikos per diskusijas. Ir taip toliau ir panašiai. Šitaip mokantis formuojasi kritiškas mąstymas, smalsumas, kūrybiškumas, atsparumas – drąsa reikšti nuomonę ir tolerancija girdint kitokią. Visa tai, ką pabrėžė tyrimo autoriai.

 

Matyt akivaizdu, kad visi šie pokyčiai vargu ar gali imti ir staiga nutikti vienoje, keliose ar net visose mokyklose staiga. Tam reikia rimto valstybinio požiūrio, mokslu paremtos švietimo reformos. Reformos, kurios pagrindinis objektas būtų ne mokyklų tinklo optimizavimas, bet švietimo ministerijos, o vėliau ir visos švietimo ir ugdymo sistemos darbuotojų mąstymo perkrovimas.

Deja, nors LR Švietimo ir Mokslo Ministerija turi sukūrusi specialių tinklapį skirtą narystei EBPO, į galite rasti adresu www.lyderiulaikas.smm.lt, tačiau apie šį, šaliai garbės nedarantį, tyrimą tame puslapyje nieko nerasime. Matyt lyderių laikas, bent šioje ministerijoje, dar neišaušo. Ir kaip man neprisiminti savo vyresniojo sūnaus pradinių klasių mokytojos kuri, teturėjusi vieninitelę auklėtinių laidą Lietuvoje, išvyko dirbti Norvegijon, kur jos aistra auklėti ir ugdyti vertinama adekvačiai.

Šiame kontekste verta susimąstyti, gal derėtų atidžiau įsiklausyti į balsą tėvų, kurie nori savo vaikų švietimu užsiimti patys.

 

 

Vytautas Šulcas

Neuromarketingo ir NLP ekspertas; dėstytojas;
Vaikų finansinių įgūdžių lavinimo šeimose projekto „Šeimos bankas” autorius ir finansuotojas;
3 vaikų tėvas, mokytojas ir mokinys.

 

Straipsnyje panaudota BBC medžiaga. 

Publikuojant ar cituojant būtina nurodyti šaltinį –  SeimosBankas.lt

 

 

 

Paskelbta temoje Straipsniai | Parašykite komentarą

Saugus Kompiuteris Jūsų namuose

Gyvename skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos tobulėja greičiau nei spėjame jas sekti, su jomis apsiprasti. Nenuostabu, kad mūsų vaikai susiduria su tuo anksčiau nei mes, kad dažnai technologijų poveikio ir įtakos mūsų vaikų raidai mes negalime nei tinkamai įvertinti, nei laiku užkirsti.

Kadangi dauguma tėvų nėra ir negali būti kompiuterių specialistai, o poreikį valdyti šį šeimos nariu betampantį geležies gabalą vistiek turi, nusprendėme atidaryti rubriką „Saugus Kompiuteris“ kurios pateiksime visą eilę parankių patarimų ir programų, padėsiančių užtikrinti saugų Jūsų ir Jūsų vaikų darbą juo.

Pirmas šio ciklo pasiūlymas – programa leidžianti valdyti vaiko laiką leidžiamą prie kompiuterio. Mes stengsimės Jums pateikti tik nemokamus produktus, o atskirais atvejais rekomenduosime ir kainuojančias, komercines programas kuomet nerasime nemokamos tinkamos alternatyvos.

Šiuo atveju pateikiama programa yra nemokama. Ją galite atsisiųsti tiesiog čia. Į jūsų kompiuterį atkeliaus byla su plėtiniu „.msi“, kuri įdiegs laiko paskaitos programą į Jūsų kompiuterį. Štai čia rasite video pamokėlę „Diegimo instrukcija“ atsidarysiančią naujame lange ar skirtuke, priklausomai nuo Jūsų naršyklės nustatymų.

Dabar, kai jau įsidiegėte programą „Romaco Timeout“ čia rasite pamokėlę, kaip sustyguoti ją efektyviai laiko kontrolei –Tinkinimo instrukcija.

Paskelbta temoje Saugus Kompiuteris, Straipsniai | Komentarų: 1

Galvosūkis Jūsų virtuvėje

Harvardo universiteto mokslininkai paskelbė savo mitybos tiesą atsijotą, kaip jie sako, nuo komercinių maisto pramonės interesų.

Tuo tarpu ta pati svetainė skelbia ir kitokią, kone priešingą nuomonę, kuri irgi nepanašu, kad atstovautų kažkieno ekonominius interesus.

Man kažkodėl pastaroji daug įtikinamesnė. Ir ne todėl kad mėgstu skaniai pavalgyti. Po šios vasaros vėl įtilpau į 20 metų nenešiotus džinsus, tuo įrodydamas sau, kad galima skaniai maitintis pasigardžiuojant alumi, ir tuo pačiu mesti svorį.

Paskelbta temoje Įvairenybės, Mityba | Parašykite komentarą

Patriotizmui žadinti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskelbta temoje Įvairenybės | Komentarų: 1

Ateities traukinio vizija

Ateities traukinio vizija

Genialus sprendimas traukinio keleivių įlaipinimui-išlaipinimui.

Efektyvus viešasis transportas turi atitikti daug kriterijų. Kai kurie jų sunkiai suderinami ir prieštarauja vienas kitam. Kaip antai vieni nori kuo greičiau patekti iš taško A Į tašką B, kiti gi nori kad vežėjas sustotų daugybėje tarpinių stotelių.

Kinai sugalvojo kaip išspręsti šią dilemą. Pateiktoje video demonstracijoje galite pamatyti, kaip tarpinėje stotelėje įlipantys keleiviai dar prieš atvykstant traukiniui sulipa į įlaipinimo kapsulę kurią pralekiantis traukinys pasiima net nesustodamas.Lygiai taip pat jis palieka ir išlaipinimo kapsulę į kurią jau sulipę traukinį paliekantys keleiviai.

Jeigu tokia sistema veiktų trasoje Vilnius-Klaipėda, tai modernus traukinys mus nuvežtų vos kiek daugiau nei per 20 minučių, o sostinės gyventojai prie jūros patektų vos per valandą.

 
A Media Player is required.
 

Paskelbta temoje Įvairenybės | Parašykite komentarą

Žaidimai Jūsų vaikams

Šeimos Bankas pradeda rinkti žaidimus saugius Jūsų vaikams.

Mes siekiame, kad žaidimai būtų saugūs Jūsų vaikų raidai ir lavintų jų vaizduotę, mąstymą, išradingumą, logiką …

Savo žaidimus galite siūlyti ir Jūs.

Žaidimų svetainę rasite čia.

Jei kartais aptikote žaidimų kurie neatitinka aukščiau išvardintų kriterijų, – labai prašome informuoti adresu pirmas@seimosbankas.l

Paskelbta temoje Šeimai | Pažymėta , , , | Komentarų: 1

Litas prie Lito, Lietuvos radijas

Paskelbta temoje Žiniasklaida | Pažymėta | Komentarų: 1

Vieną kartą..

Kartą susimąsčiau, kad nelabai suvokiu kiek mano vaikai išleidžia pinigų kasdien prašinėdami kišenpinigių ir kiek šeimos biudžeto yra sukraunama ant jų įgeidžių aukuro.
Preliminarus šių išlaidų įvertinimas nemaloniai nustebino. Savaitinės išlaidos vienam vaikui viršijo 80 litų (paskaičiuokit ne tik rankpinigius bet ir kitas nebūtinasias išlaidas per mėnesį).

 

Supratau: mano pinigų vaikai netaupo.

 

Pasinaudodmas rastais užsieniniais geros praktikos pavyzdžiais bei nuosava patirtimi verslo konsultavime, ėmiau ieškoti efektyvaus sprendimo. Ir štai po dviejų metų galiu pasidžiaugti apčiuopiamais rezultatais:
  • išlaidos vaikams sumažėjo beveik 4 kartus,
  • vaikų požiūris į pinigus pasikeitė – vaikai tapo racionalesni,
  • vartojimas atsakingesnis, jie išmoko taupyti ir šiuo metu kiekvienas laisvai disponuoja nuosavu solidžiu biudžetu.
  • svarbiausias rezultatas – kiekvienas vaikas sėkmingas savo pasirinktoje veikloje.
Pasiekti rezultatai paskatino mane savo patirtimi pasidalinti su kitais tėvais. Tuo tikslu parengiau autorinę mokymų tėvams programą, bei sukūriau internetinę sistemą visiems norintiems ugdyti savo vaikų finansinius įgūdžius.

MOKYMAI

Paskelbta temoje Mokymai | Komentarų: 1